Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų. Vis daugiau keliautojų leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, upių ištakas, kitus viliojo prekyba, pasakiškų turtų troškimas. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta pasaulį vis daugiau pažinti ir tie potyriai buvo aprašomi knygose. Garso įraše apie kelionių knygas kalba Violeta Radvilienė, Milda Kvizikevičiūtė iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.
