Daugeliui atsitinka taip, kad reikia griebtis net už šiaudo, kad nepaskęstum. Nebūtinai vandenyje, bet galbūt santykiuose, kuriuose nenori būti, galbūt sunkiai sergant, ar patiriant kasdienybės pilkumą, ar netgi beprasmybę ar artimų santykių praradimus. Raštas mus moko griebtis ir laikytis ne paskutinę akimirką ir ne už šiaudo, bet visą laiką už Viešpaties. Šiandien mes pažvelgsime į istoriją, kada ir šiaudas skęstančiam buvo paskutinė viltis.
