Visi mes bene visą gyvenimą grumdamiesi su dvejomis prigimtimis – kūniškąja ir dvasine. Jeigu mūsų sudvigubintos kūno dalys atlieka papildomą, arba atsarginę funkciją, tai su dviejomis prigimtimis yra visiškai kitaip, nes jos tarpusavyje jos yra tapusios priešiškos, o turėtų būti suvienytos. Visada viena iš jų dominuoja labiau. Supratimas man apie savo prigimtį yra reikalingas dėl kelių priežasčių. Pirmoji, tai manyje veikia įgimtoji kūniškoji prigimtis ir, kaip Raštas teigia, per ją aš gyvenu Dievo rūstybėje. Antra, tai kad man reikia patirti išsilaisvinimą iš kūniškosios prigimties, ir tai yra įmanoma, nes esu dieviškosios prigimties dalininkas.
