Viešojoje erdvėje šiandien kaip niekad dažnai diskutuojame įvairiais istorinės atminties klausimais. Šalyje įsibėgėjęs desovietizacijos procesas taip pat kelia daug aistrų – pervadinamos gatvės, šalinami kontroversiškų asmenybių paminklai atveria daug žaizdų.
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytojas, filosofas dr. Laurynas Peluritis dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžia, kad visuomenei reikia daugiau diskusijų apie istorinę atmintį, o problemų kyla tada, kai bandome nesutarimus dėl istorijos spręsti politiniu būdu.
Pasak pašnekovo, prieš politinį istorijos suvokimą nublanksta ir mokslo bendruomenės diskusijos apie tam tikrų istorinių procesų vertinimą. Nes jei būtų kalbamasi apie tai ne taip politizuotai, o akademiškiau – būtų labai nepopuliaru.
L. Peluritį kalbina žurnalistas Vakaris Vingilis.
Kiek ir kodėl istoriją politizuojame? „Man atrodo, viena vertus, istorijos politizavimas yra natūralus, nes politikoje yra istorinių naratyvų, kaip suprantama kokia nors politinė tapatybė ar vertinami įvykiai, procesai. Klausimas – kiek mes gebame adekvačiai suprasti praeitį, ją pažinti ir diskutuoti?
Turbūt dalį Lietuvos politikų būtų galima apkaltinti politikavimu, o vietoj to galėtume turėti gana atvirą ir nuoširdžią diskusiją apie vienus ar kitus politinius įvykius, vienas ar kitas praeities asmenybes. Tokios diskusijos nėra paprastos, dažnai net specializuotos ir ne kiekvienam politikui, Seimo nariui, kaip ir kiekvienam piliečiui, suprantamos. Tačiau diskutuoti yra svarbu, tai demokratinės ir išsilavinusios, aukštos kultūros visuomenės požymis“, – įsitikinęs filosofas.
L. Peluričio teigimu, istorija yra labai politiška, mums Lietuvos istorija yra ypač svarbi, nes tai mūsų valstybės istorija. Problemų kyla tada, kai mes įsivaizduojame, kad ginčus ar nesutarimus dėl istorijos, praeities, dėl to, kaip ją vertiname, įamžiname ar neįamžiname dabartyje, galime išspręsti politiniu būdu.
„Politinės institucijos, tokios kaip Seimas, priima kažkokį sprendimą ir nurodo, kad dabar vienas ar kitas įvykis, asmuo vertinamas taip ir tik taip. Demokratinėse valstybėse tokį vertinimą sunku įsivaizduoti – aišku, yra tam tikrų svarbių dalykų, kurie mums turi būti neginčijami. Tai visų pirma susiję su mūsų valstybės suverenumu, laisve, mūsų piliečių orumu, įvairiomis kovomis už laisvę.
Įvairūs su istorija susiję klausimai yra politiškai jautrūs, ypač kai su užsienio sąjungininkais bandome kalbėtis apie sovietinę okupaciją, Rusijos imperializmą ir jo šaknis, kaip pasitelkę sovietinę ar Holokausto istoriją įvairūs politiniai veikėjai manipuliuoja tarptautinėje erdvėje, – tai šioje vietoje istorija yra svarbi. Bet įsivaizduoti, kad politiškai įmanoma sureguliuoti istorinius klausimus, užuot buvus atviriems rimtai, nuoširdžiai ir ne visada maloniai diskusijai, yra negerai.
Mano tezė šioje vietoje – sunkiais istorijos klausimais reikia pokalbio. Tikrai žinau, kad yra tokių politikų, kurie įsivaizduoja, jog jeigu Holokausto istoriją Lietuvoje pakišime giliai po kilimu, ši problema dings, išsispręs, ir Lietuva bus stipresnė. Ne, ji nebus stipresnė – ji bus silpnesnė, nes viešojoje erdvėje Lietuvą bus lengva kompromituoti. Galų gale pačiai visuomenei nėra sveika nesikalbėti apie dalykus, kurie yra sudėtingi, skaudūs, problemiški“, – sako filosofas L. Peluritis.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/filosofas-l-peluritis-sunkiais-istorijos-klausimais-mums-reikia-pokalbio/.
