„Apkeliavau visą pasaulį ir neketinu sustoti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako vienas garsiausių pasaulio keliautojų Danas Pankevičius, per 25 metus pabuvojęs 195-iose valstybėse. Jis yra pirmasis lietuvis, aplankęs visas JTO pripažįstamas valstybes ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus. Praėjusią savaitę D. Pankevičiui Rekordų akademija įteikė sertifikatą, bylojantį apie pasiektą Lietuvos rekordą.
„Pasaulis labai skirtingai išsivystęs, – pasakoja D. Pankevičius. – Yra tokių pasaulio kampelių, kuriuose iš esmės nėra jokios civilizacijos. Kur taip žmonės gyveno prieš šimtą, o gal ir prieš tūkstančius metų. Jų gyvenime niekas nepasikeitę. Vaikšto beveik nuogi, gal tik moterys prisidengusios tam tikras kūno dalis odiniais uždangalais. Gyvena mėšlo, molio trobelėse ir augina gyvulius. Ir nieko daugiau ten nėra – nei plastiko, nei stiklo, kas galėtų šiukšlinti aplinką.“
D. Pankevičių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Kaip jaučiasi žmogus, išmaišęs visą pasaulį? „Jaučiuosi gerai. Gyvenime viskas susidėliojo taip, kad turėjau laiko, finansų ir ypač noro keliauti po pasaulį ir pamatyti daug nuostabių dalykų“, – kalba keliautojas.
Pasakodamas, kaip ir kada gimė aistra keliauti, jis sako: „Visada domėjausi kelionėmis, bet niekada nemaniau, kad pats keliausiu. Iš tuometinės mano aplinkos niekas nekeliavo. Tais laikais, prieš dvidešimt penkerius metus, tai būdavo visiška retenybė. Skaitydavau knygas apie keliones, žiūrėdavau per televiziją kelionių laidas ir tikrai buvau užsidegęs kelionėmis. Man viskas buvo labai įdomu, ir kai tik atsirado pirmoji galimybė išvykti, o ji irgi atėjo atsitiktinai tiesiog perskaičius straipsnį apie vaikiną, kuris nukeliavo traukiniu iki Pekino, tuomet pradėjau galvoti, kad ir aš galėčiau tai padaryti.
Pamažu brandinau idėją ir ją įvykdžiau. Įvykdžiau ne tik ją, bet ir dar didesnį planą. Atskridau į Singapūrą ir iš Singapūro sausuma pasiekiau Lietuvą. Nuo to laiko daugiau nebesustojau, nes pamačiau, kad pasaulis labai gražus, labai įdomus. Tiesiog siurbiau iš aplinkos viską, ką mačiau aplink save. Ir tai tęsiasi iki šiol.“
Turkmėnistanas buvo paskutinė D. Pankevičiaus valstybė kelionių maratone. O kurią kelionę jis laiko pirmąja, davusia tą tikrąjį postūmį visoms būsimoms kelionėms? „Būtent šią, apie kurią ką tik kalbėjau, – atsako keliautojas. – Skrydis į Singapūrą – visiškai kitą pasaulio kraštą, ir ilga ilga kelionė sausuma namo. Tuo metu aš patyriau labai daug dalykų. Nežinojau, kaip pasiruošti kelionei, nes Mongolijoje buvo 55 laipsniai šalčio, o aš buvau su vasariniais batais. Singapūre, į kurį atvykau, buvo 35 laipsniai karščio, o jutiminė temperatūra dėl drėgmės – dar aukštesnė. Nemokėjau valgyti su pagaliukais, kaip Azijoje tai daroma. Tiesiog nieko nežinojau, kaip pasiruošti.
Ką tiksliai galėčiau ten pamatyti – klausinėdavau žmonių keliaudamas. Tai buvo visiškai kitokios kelionės nei dabar, kai informacijos apstu, kai ji lengvai pasiekiama: gali internetu užsisakyti viešbutį, turėti žemėlapius. O tada net žemėlapių neturėjau. Tačiau būtent tas keliones prisimenu su nostalgija, nes jos būdavo sunkesnės ir, manau, daug įdomesnės, nes tu nežinai, kas tavęs laukia rytoj. Pats viską atrandi kelyje.“
[...]
Paprastai į keliones D. Pankevičius leisdavosi vienas. Ar todėl, kad geriau viską išgyventi vienam? „Buvau priverstas aplinkybių. Į pirmąją kelionę, kurią minėjau, į Singapūrą ir sausuma namo, aš keliavau su draugu. Buvome labai jauni, energingi.
Kai keliauju vienas, žinau, kad esu atsakingas už save, ir tiek. Jokios baimės nėra. O buvo daugybė įvairiausių situacijų, daugybė skirtingų kelionių. Taigi, 95 procentus laiko aš praleidžiu vienas kelyje“, – pasakoja D. Pankevičius.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-pankevicius-apkeliavau-visa-pasauli-ir-neketinu-sustoti/.
