„Mane vadina trijų kartų rašytoja“, – šypsodamasi sako šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė rašytoja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė. Ją kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Kalbėdama apie savo produktyvumą ir kūrybos paslaptis poetė prisipažįsta: „Tiesiog sėdi ir rašai. Kartais pajuokauju, kad ir kovidas savotiškai prisidėjo prie to kūrybiškumo. Sėdi ramiai namuose, žaidi su savo vaizduote, galvoji apie tuos mažuosius, kurie iš tavęs laukia kažkokių istorijų, nuotykių, ne tik poezijos. Todėl išleidau knygos „Muzika troliui“ antrąją dalį, kuri vadinasi „Trolis molis ir Čiurlionis“. Tad galvojau ir galvoju, kad gal šiokį tokį gerą darbą padariau, kad tie vaikai, kurie dar mokykloje, kurie gal net negirdėjo tos iškilios pavardės, per žaidimą priartinami prie iškilaus mūsų menininko.“
Rašyti eilėraščius V. Palčinskaitė pradėjo labai anksti, būdama penkiolikos metų. Taip rašoma enciklopedijose, tačiau pati ji sako, kad kur kas anksčiau.
„Pradėjau eiliuoti būdama labai maža. Tada nebuvo tokių žaislų kaip dabar. Mano žaidimas buvo toks: sukuri kažkokius žodžius, vėliau staiga juos sueiliuoji, pasirodo, kad visai neblogai skamba, kaip įdomu. Pirmą eilėraštį parašiau būdama gal pirmoje klasėje. Jis buvo apie lesyklėlę paukščiams. Juo labai didžiavausi. O jau nuo penkiolikos metų, kaip teigiama, mane rašyti skatino ypač puikios lietuvių kalbos mokytojos. Ir dabar susitikimuose su skaitytojas, tai prisimindama, papasakoju, ką apie rašymą galvojau kūrybos pradžioje, kad žmonės susiranda rimtus darbus, naudingus visuomenei. O aš, kadangi kito darbo dirbti neišmokau, tad mažiems iki šiolei teberašau“, – pasakoja poetė V. Palčinskaitė.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt .
