Teigiamai vertindamas Lietuvos pasiekimus esant NATO ir Europos Sąjungoje, prezidentas Gitanas Nausėda ypač akcentuoja, kad atsikratyta paskutinių iliuzijų dėl diktatoriškų Putino ir Lukašenkos režimų, kad tai yra ilgalaikė grėsmė, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas demokratinis pasaulis.
„Štai kodėl mums labai svarbu laimėti karą Ukrainoje. Karas Ukrainoje turi būti laimėtas, kad okupantas, išvytas iš šalies, sugrįžtų prie normalių tarptautinio bendrabūvio taisyklių. Be abejo, suprantu, kad tai bus sunku pasiekti, nes tų žmonių lūkesčiai ir planai visiškai kitokie. Bet šiandien Ukraina iš mūsų reikalauja labai nedaug – tiesiog reikalauja įgyvendinti tuos sprendimus, kuriuos mes priimame“, – videointerviu kalba prezidentas G. Nausėda.
Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Paklaustas, kiek Lietuvos balsas girdimas NATO ir Europos Sąjungoje, G. Nausėda sako: „Lietuvos balsas girdimas labai gerai. Ir jis girdimas vis labiau, nes manau, kad vienas dalykas buvo nepaprastai svarbus. Mes tikrai laikėmės panašių nuostatų ir prieš penkerius, ir prieš aštuonerius metus – kalbėti apie Rusijos grėsmę, apie pavojų rytinei Europai, taip pat ir Ukrainai. Mūsų klausėsi, bet klausėsi šiek tiek su lengvu nepasitikėjimu: na, jūs, baltai, jūs, lenkai – jūs pripratę konfrontuoti su Rusija, ir jūsų požiūris yra turbūt šiek tiek perdėtas, grėsmės – taip pat.
Tačiau 2022-ųjų vasario 24-oji viską pakeitė iš esmės. Žinote, kai žmonės prisimena, kad štai dalis jų kolegų sakė: žiūrėkite, atsitiks taip, o kiti žiūrėjo su lengva pašaipa, ir kai tai atsitinka realiai, požiūris pasikeičia iš esmės.
Prezidentas Emmanuelis Macronas tiesiai šviesiai yra pasakęs: mes per mažai klausėmės Baltijos valstybių. Ir ne tik prezidentas Emmanuelis Macronas padarė tokią išvadą. Šiandien mūsų klausosi labai atidžiai. Nuolat klausia mūsų nuomonės, ir tai leidžia mums kalbėti gana garsiai įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Kaip žinote, Lietuva tokius forumus rengia ir pati. Du patys ryškiausi buvo NATO viršūnių susitikimas čia, Vilniuje. Taip pat šiuose rūmuose priėmiau dar trylikos valstybių vadovus vadinamojoje jūrų iniciatyvos platformoje. Visi paminėti dalykai šiandien yra nepaprastai aktualūs, ir jie tikrai atkreipia pasaulio dėmesį į Lietuvą.“
Lietuvai per pastaruosius penkerius metus teko patirti nemažai iššūkių: tai pasaulinė kovido pandemija, energetikos krizė, nelegali migracija, neregėtas aukštumas pasiekusi infliacija, pagaliau Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Kaip pavyko Lietuvai šiuos iššūkius suvaldyti, įveikti?
Prezidento G. Nausėdos teigimu, infliacija tikrai buvo regėta, ji gerokai didesnė buvo 1992 metais: „Bet iš tikrųjų pripažįstu, kad infliacijos šuolis dėl energetinių išteklių brangimo, ypač 2022 metų antrojoje pusėje, buvo labai ryškus. Ir 2023-iaisiais ji buvo nemaža. Bet turbūt dar didesni iššūkiai, be abejo, buvo susiję su pandemija, su nelegalia migracija, su Baltarusijos prezidento rinkimais ir Rusijos karu Ukrainoje.
Tikrai ši kadencija buvo nusėta visokiausių labai reikšmingų įvykių. Man turbūt būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kaip Lietuva su tuo susidorojo, bet manau, kad Lietuva tikrai garbingai ir oriai įveikė visas šitas krizes. Ir pandemijos krizę mes suvaldėme – tiesa, suvaldė visas pasaulis, kad ir su nemenkais nuostoliais. Migracijos krizę, kuri tiesiogiai liečia Lietuvą, mes suvaldėme tikrai neblogai, ir buvo puiki proga pagaliau pasistatyti ir sutvirtinti sieną su Baltarusija.
Svarbiausia – kad mes atsikratėme paskutinių likusių iliuzijų dėl diktatoriškų režimų esmės. Visiems aišku, kad tiek Putinas, tiek Lukašenka yra iš esmės tos pačios monetos pusės, pasitikėti jais negalima, ir jie mums kelia ne šiaip kokią nors taktinę grėsmę – tai yra ilgalaikė grėsmė, su kuria susiduria ne tiktai Lietuva, bet ir visas demokratinis pasaulis.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/prezidentas-g-nauseda-lietuvos-balsas-nato-ir-europos-sajungoje-girdimas-vis-labiau/.
