Žurnalistas, knygos „Aš esu tėvas. 12 svarbių pokalbių“ sudarytojas, tris sūnus auginantis Simonas Bendžius kviečia visus tėčius leisti laiką su savo vaikais: žaisti, džiaugtis, kalbėtis, nes tai yra neįkainojamas dalykas.
„Pamenu atvejį, kai gimė pirmasis sūnus, – pasakoja S. Bendžius. – Jis gimė Kaune, krikščioniškuose gimdymo namuose. Kai reikėjo važiuoti į Vilnių, kelias buvo toks baisus, duobėtas, tai reikėjo važiuoti labai pamažu, ir vis galvojau apie atsakomybę, juk vežu mažą žmogutį...
Dabar vaikai tarsi priverčia mane į pasaulį savotiškai naujai pažiūrėti, grožėtis, stebėtis. Atradome kartu daug naujų pomėgių. Jie labai smalsūs, jiems viskas įdomu, tai ir pats imi tuo domėtis.“
S. Bendžių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
„Mano tėvas Rimantas man yra ramybės, realaus požiūrio į daugelį dalykų pavyzdys, kai ką ir aš iš jo paveldėjau, – sako S. Bendžius. – Mano tėtis mėgo nuotykius. Pamenu, kai nusipirko savo pirmą automobilį, mes juo daug keliaudavome po Lietuvą. Prisimenu apsilankymą jo darbe, jis tuo metu dirbo statybose. Įsodino mane į didžiulį vikšrinį traktorių ir su svirtele jį užvedė. Pasigirdo baisus burzgimas...
Aš labai džiaugiuosi, kad turėjau tokį gero tėčio pavyzdį, nes mano draugams taip kaip man nepasisekė. Tėtis labai noriai leisdavo laiką su manimi, žaisdavo, klausydavosi mano pasakojimų, žaisdavome šaškėmis. Ir koks būdavo džiaugsmas, kai ir aš išlošdavau.
Tą pačią patirtį, kiek įmanoma, dabar perduodu savo vaikams.“
Kaip apskritai tėvystė pakeitė gyvenimą? „Visiškai pakeitė, aš dabar net nebeprisimenu, neįsivaizduoju tos realybės, kai dar nebuvau tėtis, kad galėjo būti kitaip.
Pirmas ir turbūt svarbiausias dalykas yra atsakomybė. Kai viskas aplinkui gerai, tarsi apie tai ir nesusimąstai. Tačiau kai kas nors atsitinka ar kas nors suserga, pagalvoji, kiek gali pakelti tos atsakomybės, ar jos ne per daug. Kadangi esu tikintis, tai prisimenu posakį, kad Dievas duoda tokią naštą, kokią žmogus gali pakelti“, – pasakoja S. Bendžius.
Daugiau: www.bernardinai.lt