II gavėnios sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_gav02_s.html
Garbė Jėzui Kristui! Šiandien antrasis gavėnios sekmadienis ir skaitome ištrauką iš Evangelijos pagal Morkų 9-ojo skyriaus apie Jėzaus Atsimainymą. Kokia žinia šitoje ištraukoje?
Mano supratimu, yra labai svarbūs Tėvo žodžiai: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mk 9, 7). Taigi, kaip mes girdime Jėzų ir kiek mes Jo klausomės? Paskaitykime ir pasižiūrėkime, kas šitoje ištraukoje minima. Prasideda šitaip: „Anuo metu [po šešių dienų] Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje“ (Mk 9, 2).
Iš tos pačios Evangelijos ankstesnio skyriaus mes žinome, kad tos šešios dienos buvo Pilypo Cezarėjoje, kur Petras išpažino Jėzų kaip mesiją, gyvojo Dievo Sūnų. Tada, kai Petras tai išpažino, Jėzus jam pasakė, kad tai jam apreiškė ne kūnas ir kraujas, o Tėvas, esantis danguje. Taip pat prisimename, kad Petras, kai Jėzus pasakė, jog jam reikės kentėti, iš karto puolė ginčyti, kad to neturėtų įvykti, ir kaip Petras buvo pamokytas.
Tarsi, galima sakyti, Jėzus mato, kad mokiniai nesupranta, ką Jis jiems sakė. Tačiau Jis maloningas, Jis jų nebara, tiktai sudraudžia Petrą ir vis dėlto jį pasiima ant kalno kartu su Jonu ir Jokūbu. Jėzus dovanoja jiems išskirtinę dovaną – parodo savo dieviškąją esybę. Nuo to reginio mokiniai beveik apanka, jie krenta prieš jį ir labai džiaugiasi buvimu šalia.
Jėzus visada mums pirmiau dovanoja, o paskui moko. Prisiminkime ištrauka iš Evangelijos pagal Joną aštuntojo skyriaus pradžios, kuomet žydai atveda Jėzui nusidėjėlę ir klausia, ką su ja daryti. Tada Jėzus jiems pasako: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ (Jn 8, 7). Ir jie visi pasitraukia. Moteriai Jėzus pasako: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8, 11). Jėzus dovanoja jai visas buvusias kaltes, o paskui dar ir pamoko.
Taigi mes matome, kad Jėzus mokiniams duoda dovaną, ir tada išgirstame esminį Tėvo kreipinį į juos: „klausykite jo!“. Jėzus, parodydamas savo dieviškąją prigimtį, kviečia mokinius žengti pasikeitimo keliu. Graikiškas žodis „metamórfōsis“ pažodžiui reiškia „pakeisti formą“, o įsigilinus į reikšmę – „žengti tolyn, anapus formos, anapus ribų“. Jėzus visada mus kviečia: „kelkimės į kitą pusę“, „eikime toliau iš čia“...
Jėzus mus veda pasikeitimo keliu. Mokiniai išgirsta Tėvo žodžius – tai yra antras ir paskutinis kartas Evangelijoje pagal Morkų, kada Tėvas kreipiasi Iš dangaus. Pirmąjį kartą jis kreipėsi į Jėzų po krikšto Jordane, o dabar kreipiasi į mokinius, kad ir mes klausytume. Jėzaus mokiniai mato vien tik Jėzų. Ar tai reiškia, kad jie nieko kito nematė? O galbūt, kaip sakė mokytojas Eckhartas – jie visame kame matė vien tik Jėzų. Jų žvilgsnis buvo perkeistas, ir žiūrėdami į visa tai, kas juos supa, į visą kūriniją – jie visur atpažįsta Jėzų.
Pasikeitimu mums yra labai daug pažadėta ir pasakyta, kad būtume vis nauju kūriniu. Evangelijoje tai daug kartų kartojama. Šita scena baigiasi labai įdomiai – kai Jėzus su mokiniais jau leidžiasi nuo kalno, sako, kad jie niekam nesakytų, ką matė. Mokiniams tai buvo labai keista, nors jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia prisikelti iš numirusiųjų. Taigi klausimas jiems liko, ir jie dar neturėjo atsakymo. Dar turėjo praeiti daug laiko, kol įvyks Sekminės.
Svarstant apie tai, man suskamba, ką garsus poetas Raineris Marija Rilkė parašė jaunam poetui, kuris kreipdavosi su įvairiausiais klausimais kaip kurti, kaip gyventi... R. M. Rilkė jam labai gražiai pasakė: „Jūs keliate daug klausimų, į kuriuos kartais labai sunku atsakyti. Gyvenkite dabar klausimais, tuomet galbūt palengva, nė pats nepastebėdamas, vieną tolimą dieną pasijusite begyvenąs atsakymais“.
[...]
Aurimas Juozaitis yra Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos pastoracinės tarybos narys.
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-gyventi-klausimais-ir-isiklausyti/
