"Ir labai dažnai mes savo gyvenimuose, turbūt, galime tai pamatyti, kai mes Dievui atnešam trupinius. Ir Dievas tikisi iš mūsų geriausio. Dievas laukia iš mūsų geriausio. Ir aš nekalbu dabar apie tą fizinę auką, yra ir ta dalis, bet aš kalbu apie mūsų poziciją. Kodėl Abelis atnešė? Todėl kad jis norėjo išreikšti savo tikėjimą, kad Jis yra Dievas, kad aš noriu pašlovint Tave, nes dėl Tavęs aš esu. Ir todėl jis atnešė visa geriausia, ką jis turėjo, visa brangiausia, ką jis turėjo. Ir Dievas, aš net nemanau, kad dėl avių ar ožkų priėmė jo auką, bet dėl jo širdies pozicijos, su kokia pozicija jis tą padarė. Ir ne tai, kiek mes tų darbų Dievui atnešam, bet kokia širdim mes bent mažą darbą padarom, tai yra svarbu."
