Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios įpareigos Lietuvoje nuolatos prekiaujančius ir paslaugas teikiančius asmenis bei įmones klientus aptarnauti valstybine kalba. Užsieniečiams, užsiimantiems laikina prekyba, ši sąlyga negalios. Tokios įstatymo pataisos pradės veikti nuo 2026-ųjų.
Skundų dėl nesusikalbėjimo pasitaiko ne vien tik aptarnavimo, bet ir sveikatos priežiūros srityje. Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė sako, kad problema opi, kadangi dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvyko nemažai specialistų, kuriems mokėti valstybinę kalbą kol kas neprivaloma. Auristidos Gerliakienės teigimu, kitiems užsieniečiams gydytojams tokia išimtis negalioja, o sąlygos mokytis lietuvių kalbos nėra labai geros.
Ko prezidentas G. Nausėda siekia prieš rinkimus susitikdamas su partijų lyderiais?
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga surengė eiseną iš Katedros aikštės iki Vyriausybės rūmų, kurios metu bus stengėsi priminti valdžiai prieš metus duotus pažadus, kurie, pasak organizatorių, taip ir liko neištesėti. Vienas tokių pažadų, jog šuo vedlys regos negalią turintiems Lietuvos piliečiams taptų ne prabangos, o būtinybės preke.
Ved. Agnė Skamarakaitė
