Antroje pasakojimo apie prancūzų elektroakustinės muzikos istoriją dalyje tęsiama pažintis su GRM „Groupe de Recherches Musicales“ („Muzikinių tyrimų grupė“) archyve saugomais unikaliais šios muzikos įrašais. Ar tik laikmenose fiksuota muzika gali būti atliekama gyvai, o jei ne, ar ji bus įdomi ateities kartoms? Juk dažniausiai gyva ta muzika, kurią galima atlikti gyvai. O gal tik įrašuose išliekanti muzika turi vienintelį, tačiau išskirtinį uždavinį – kurti mūsų vaizduotėje garsinius paveikslus? Kaip bebūtų, į menus persikėlusios XX amžiaus technologijos pateikia mums naujų ir įdomių iššūkių.
Ved. Giedrius Kuprevičius.
