Namų darbų tradicija remiasi prielaida, kad mokinys turi savarankiškai įtvirtinti mokykloje įgytas žinias po pamokų. Tačiau šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa vis prieinamesnis ir sumanesnis, vis dažniau kyla klausimas – ar tradiciniai namų darbai dar turi prasmę? Mokiniai gali pasinaudoti įvairiomis DI priemonėmis, kurios pateikia atsakymus, išsprendžia uždavinius, parašo tekstus, sukuria skaidres, - ir visa tai vos per keletą sekundžių.
Taigi, savarankiško žinių įtvirtinimo namuose logika nebeveikia - namų darbų pedagogika praranda prasmę, nes DI amžiuje namų darbai nei ugdo mokinių gebėjimų, nei padeda įtvirtinti žinių.
Tačiau ar tai reiškia, kad namų darbai turėtų visiškai išnykti? O gal turi keistis namų darbų forma? Kokia ji turi būti? Kiek mokytojų tam yra pasiruošę? O ir kaip turėtų keistis mokinio ugdymas mokykloje?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja mokytojas Mantas Karanauskas, Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, ir Adomas Rutkauskas, IT ekspertas.
Ved. Jonė Kučinskaitė.
