Ar jau įsikūrę ir dar besikuriantys prie didžiųjų mūsų šalies universitetų mokslo slėniai artina mokslą prie gyvenimo, prie to, ko reikia žmonėms, verslui?
Lapkričio gale suėjo vieneri metai, kai buvo atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo ir inovacijų centrų – Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, kurį žiniasklaida yra pavadinusi lietuviškuoju Silicio slėniu. Iš viso į „Santakos“ slėnį buvo investuoti 43,5 mln. eurų.
Ar jau galime kalbėti apie tai, kad investicijos pradeda duoti grąžą? Kaip „Santakos“ slėnio atsiradimas pakeitė mokslininkų darbą: kiek ir kokių naujų mokslo tyrimų bei projektų atliekama, ar tai jau turi įtakos ir mokslo publikacijų temoms bei jų gausai, taip pat citavimui?
Greta slėnio kuriasi ir naujos, jaunos įmonės, vadinamieji startuoliai. Jų kūrėjai, vakarykščiai, o kai kuriais atvejais ir šiandieniniai studentai. Pasaulio patirtis rodo, kad iš dešimties startuolių, devyni paprastai neišsilaiko nė vienerių metų, nes neturi reikiamų lėšų, patirties ir pan. Kaip sekasi prie „Santakos“ slėnio besikuriantiems startuoliams? Kokius startuolių projektus galėtume pavadinti pavyzdiniais, vykusiais?
Laidoje dalyvaus: Kauno technologijos universiteto rektorius
profesorius Petras Baršauskas bei šio universiteto tarybos pirmininkas profesorius Arvydas Janulaitis.
