Ar stojimo reikalavimus į kolegijas prilyginus stojimo reikalavimams į universitetus bus kas stoja į kolegijas?
Pernai stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas kolegijose turėjo išlaikyti tik matematikos valstybinį brandos egzaminą, o kitus galėjo laikyti tik mokyklinius egzaminus. Ir tik stojusieji į universitetus turėjo laikyti tris valstybinius brandos egzaminus.
Šiais metais tiek stojantieji į universitetus, tiek į kolegijas turės būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos.
Šių trijų egzaminų išlaikymo aritmetinis vidurkis stojant į kolegijas turi būti ne žemesnis nei 25. Kitaip sakant, už visus 3 egzaminas reikia surinkti ne mažiau nei 75 balus.
Dar vienas naujas reikalavimas stojantiesiems – penkių privalomų mokytis skirtingų mokslo sričių dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Stojantiems į kolegijas jis turi būti ne žemesnis nei 6.
Šie aukšti reikalavimai galioja tik stosiantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. O tiems, kas pretenduos mokytis kolegijų valstybės nefinansuojamose vietose, užteks išlaikyti tik vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti brandos atestatą.
Kaip šias naujoves sutinka Lietuvos kolegijų direktorių konferencija? Ar, įsigaliojus gerokai aukštesniam priėmimo barjerui, dar bus kas stoja į regionines kolegijas, ar rasis kas įveikia šiuos slenksčius stodami į valstybės prioritetinėmis vadinamas inžinerines, technologines studijas, į kurias jau anksčiau mažai jaunuolių įveikdavo stojimo barjerus?
Laidoje dalyvaus: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila.
Vedėja Jonė Kučinskaitė.
