Valstybės biudžeto išlaidos švietimui nuo 2016 m. iki 2019 m. išaugo apie 20 proc. (arba 114 mln. eurų), bet lėšų dalis kokybei gerinti (pedagogų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms) sumažėjo 13 proc. ir bendrose mokymo lėšose sudarė tik 1,9 proc.
Tuo pat metu ženkliai - apie 17,5 proc. - išaugo savivaldybių biudžetų skiriamas finansavimas mokyklų ūkiui išlaikyti. Tarp skirtingų savivaldybių šių išlaidų dalis, tenkanti vienam mokiniui, skiriasi iki 4,3 karto (nuo 426 eurų iki 1 814 euro per metus).
Deja, augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams. O daugiau nei dešimtadalis šalies mokyklų iš viso nestebi individualios mokymo pažangos. Kodėl?
Dalyvauja Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja Lina Balėnaitė.
Ved. Jonė Kučinskaitė
