Valstybinio matematikos B lygio, tai yra bendrojo kurso, egzamino neišlaikė beveik 43 proc. mokinių. Išplėstinio arba A lygio matematikos kurso neišlaikė dar 15,5 proc. abiturientų. Ir tai jau po vadinamo rezultatų indeksavimo, kai kiekvienam laikiusiam buvo pridėta 10 taškų. Jei ne šis sprendimas, privalomo matematikos brandos egzamino būtų neišlaikę ir praradę teisę studijuoti tiek universitetuose, tiek kolegijose net 7400 jaunuolių. Indeksavimas sumažino šį skaičių iki 4504.
Tuo pat metu, paradoksas - daugiau nei 8 proc. arba 1017 visų laikiusiųjų matematikos egzaminą gavo šimtukus. Ir čia kyla klausimas – ar tai vis dar jų pasiekimas, ar jau korekcijų pasekmė?
Beje, ši balų „koregavimo“ praktika taikoma antrus metus iš eilės. Pernai buvusi valdančioji dauguma abiturientams už pirmąją valstybinio brandos egzamino dalį pridėjo po 5 balus.
Tokios praktikos nebūtų įmanomos jokiose senos demokratijos šalyje. Tačiau Lietuvoje tai tapo sprendimu sušvelninti statistiką. Ar tikrai nebuvo korektiškesnių išeičių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras bei Valstybinių brandos egzaminų Vertinimo komiteto pirmininkas Jonas Petkevičius ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.
Ved. Jonė Kučinskaitė.
