Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę sugrąžinti visuomenei nusavintas kapines, tačiau tai nepadaryta iki šiol.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad kapinės – tai ne tik apie tuos, kurie jose ilsisi, bet daugiau pasako apie gyvenančius šalia.
Kita naujakurystės istorija Klaipėdos krašte – kitokia. Gintarė Tarvydavičienė prieš dvejus metus įkūrusi alpakų ūkį vienkiemyje Kojalių kaime (Klaipėdos r.) radusi miške šalia esančias senąsias kapines ir ėmėsi jas globoti. Mirusiųjų pagerbimo dieną žvakutes dega ant kiekvieno kapo. Tiki, kad jose ilsisi ir jų šimtametės sodybos buvusieji šeimininkai bei jaučia jų globą.
GAMTA. Lino Verdenės šaltinis unikalus ne tik išvaizda (dar jį vadina
marsiečiu), bet ir įstabia legenda. Mat tikima, kad šaltinio pavidalu į gentį grįžo žynio sūnus Linas, kuris žuvo klaidindamas gentį norėjusius pavergti kryžiuočius. Pavasarį, atgimstant gamtai, šalia Sietiko ežero ėmė veržtis šaltinis. pasakoja Marius Januška iš Sirvėtos regioninio parko.
Ved. Kristina Toleikienė
