Lapkričio pirmoji, Vėlinės nuteikia daugelį rimčiai, gilesniems apmąstymams, dažniau skatina prisiminti ir pagerbti išėjusius amžinybėn artimuosius, draugus, kaimynus. Ne visų kapus tomis dienomis suspėsime aplankyti, uždegti žvakelę, maldą sukalbėti. Bet mintimis dažniau būsime su jais. Taip man sakė kapus lankanti, su grauduliu balse išėjusius artimuosius prisimenanti Alytaus rajono Verebiejų gyventoja Meilutė Germanienė. Vis dar guvi, nors netrukus pati minės savo 80-metį.
Nuo seno Lietuvoje įprasta gražiai tvarkyti, prižiūrėti mirusiųjų kapus – taip parodyti pagarbą, meilę išėjusiems. Visų Šventųjų dieną, per Vėlines didelėse miestų ir kukliose kaimų kapinėse mirguliuos žvakių liepsnelės, kapus puoš gyvos ir dirbtinės gėlės. Kaip tvarkomasi Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos kapinėse, pasakoja Šėtos bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė.
Išėjusius anapilin artimuosius prisimenantys, bet neturintys laiko, jėgų ar neįveikiantys didelių atstumų žmonės ieško, kas galėtų prižiūrėti jiems brangių artimųjų amžinojo poilsio vietas. Viena jų – tokias paslaugas jau trečius metus teikianti kapų tvarkymo įmonė „Eram servis“. Jos savininkė Rūta Matulienė su dešimčia padėjėjų tvarko, puošia gyvomis gėlėmis ir pagal pageidavimą visus metus prižiūri kapavietes. Pasak Rūtos Matulienės, įkurti tokią įmonę ją paskatino sava patirtis, kai reikėjo, bet nerado žmonių, galinčių teikti tokią paslaugą.
Ved. Regina Montvilienė
