„Kai tyrinėji sovietmetį, sėdi archyvuose, skaitai atsiminimus, periodiką, supranti, kad nieko nesupranti. Supratau, jog reikia kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kokioje terpėje ir kokiu būdu visa tai atsirasdavo, kokia buvo to laiko konjunktūra, žmonių santykiai“, – knygos „Nevienareikšmės situacijos“ atsiradimą aiškina jos sumanytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.
Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.
Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?
Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.
