„Čia visi eilėraščiai yra apie meilę. Ir visi eilėraščiai – ne apie mane“, – sako poetė Agnė Žagrakalytė.
Agnė Žagrakalytė – įdomi, nemėgstanti pasikartojimo, visada nustebinanti rašytoja. Pirmoji jos eilėraščių knyga „Išteku“ (2003) į skaitytojus kreipiasi provokuodama pirmuoju asmeniu, o antrasis poezijos rinkinys – „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (2008) kalba keliais balsais, čia sutinkame skirtingus personažus ir kaukes. Solidžios apimties romanas „Eigulio duktė. Byla F-117“ pasakoja giminės istoriją ir remiasi archyvine medžiaga, o plonutė prozos knyga „Klara“ – savotiškas komiksas su išgalvotais personažais.
Su Agne Žagrakalyte kalbėsimės apie naujausią jos eilėraščių rinkinį „Štai“: apie netyčia atsiradusią knygą, apie poeziją, kur tėra kaukės ir svetimi balsai, apie tai, kaip išaiškinti eilėraščius mokiniams, apie jaudulį ir apie tai, kaip tyliai nužudyti priešą. Geriausia, žinoma, žvilgsniu.
