„Graikų rašytojų indėlis į demoktratijos sklaidą – subtilus darbas su liaudies kalba“, – pasakoja vertėja ir literatūrologė Elžbieta Banytė.
Lietuvoje daugiausiai žinome apie didžiąsias literatūras, dažniausiai verčiama popliariausių kalbų literatūra – anglų, amerikiečių, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų. Mažesnės literatūros daug dėmesio nesisulaukia, nors turi turtingą istoriją ir talentingų autorių. Svetimos literatūros leidžia geriau suprasti mūsų pačių kultūrą, o Europos literatūrų pažinimas kuria supratimą, kas yra mūsų europietiška tapatybė.
Šįkart laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos doktorantė, literatūros kritikė ir vertėja Elžbieta Banytė pasakos apie graikų literatūros ir kultūros istoriją.
Kaip poetai dalyvavo formuojant graikų kalbą?
Kodėl graikų surrealistams svarbus Herakleitas?
Ir kodėl Graikijoje ant sunkvežimių galite perskaityti Μεταφορά („metafora“)?
Laidoje skambės ir Niko Gatso (1911-1992) poemos „Amorgas“ vertimo fragmentai.
