Šių metų sausio pirmą dieną sukako lygiai 200 metų kai pirmą kartą buvo anonimiškai publikuotas romanas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“. Šis romanas yra tituluojamas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanu, taip pat ir vienu pirmųjų siaubo romanų. Per šiuos du šimtus romanas sulaukė daugybės ekranizacijų ir teatro pastatymų, daugybės interpretacijų ir iki šiol lieka aktualus, šio romano pagrindu vyksta rimtos mokslinės diskusijos. Tokias visuotinai žinomas knygas neretai mes manome esą skaitę arba žinantys, nes jų pavadinimai yra tapę bendriniais žodžiais. Jos susilaukia adaptacijų moksleiviams, ekranizacijų ir pagrindinis personažas tampa popkultūros dalimi ir atrodo, kad jų net nereikia skaityti. Nors iš tiesų Frankenšteinas net nėra ta pabaisa, kurios vardas mums kelia baimę. Tuo vardu Mary Shelley pavadino tos būtybės kūrėją, daktarą Viktorą Frankenšteiną. Kaip nutinka tokie personažų sukeitimai ar sutapatinimai?
O jeigu iš tiesų demonas ir jo kūrėjas būtų viena būtybė, kuris iš jų būtų tamsioji, o kuris – šviesioji pusė?
Iš kur kilo toks, regis, prieštaringas romano pavadinimas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“?
Kaip su „Frankenšteino“ atsiradimu susijęs ugnikalnio išsiveržimas Ramiajame vandenyne?
Kokios autorės gyvenimo aplinkybės padeda aiškinti klasikinį siaubo romaną?
Kokios idėjos suteikia romanui amžinybę pasaulinės literatūros kanone?
Kokios įdomiausios romano ekranizacijos?
Apie romano frankenšteiniškumą laidoje pasakos Vilniaus universiteto dėstytoja Irina Melnikova.
