„Žodynai turi fiksuoti šios dienos kalbos situaciją, bet kalbininkai ten sudeda žodžius, kuriuos jie mano esant reikalinga“, – vertėja Irena Aleksaitė.
Už Witoldo Gobrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ vertimą Irena Aleksaitė pelnė Metų vertėjo krėslo apdovanojimą – vieną svarbiausių vertėjų apdovanojimų Lietuvoje. Pirmoji šios vertėjos publikacija pasirodė 1981 metais. Ji studijavo Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute, dirbo redaktore ir vetėja „Vyturio“ leidykloje. Didžiulę patirtį turinti vertėja dirba su rusų ir lenkų kalbomis.
Su vertėja Irena Aleksaite kalbėsimės apie vertėjų paruošimą, požiūrį į šią profesiją sovietmečiu ir dabar, apie cenzūrą sovietmečiu ir apie kalbos politiką šiais laikais.
Kiek ideologizuotas buvo vertėjo darbas sovietmečiu darbas?
Kaip skyrėsi leidyklų požiūris į teksto paruošimą, jo redagavimą skirtingais laikotarpiais?
Kodėl Karlas Majus Sovietų sąjungoje buvo uždraustas autorius?
Kokios lietuvių kalbos stilistikos yra išpuoselėtos, o kokio žodyno mūsų kalbai trūksta?
