„Poezija nėra religija, nėra išpažintis. Poezija yra kalbos alchemija. Bandau surasti struktūrą žodžiais prasivežiančiam impulsui“, – sako šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas.
Pirmoji Almio Grybausko knyga „Spalvoti nuotaikų žibintai“ pasirodė 1976 metais ir nuo to laiko maždaug dvylika metų poetas intensyviai reiškėsi poezijoje. Pikti, ironiški, godžiai skaitantys Vakarų literatūrą prieinamomis kalbomis kartu su Gintaru Patacku, Antanu A. Jonynu, Gražina Cieškaite, Romu Daugirdu jie kūrė to meto naująją lietuvių poetinę kalbą sąstingio metais. Šiais metais naujausia Almio Grybausko knyga „Toli blizga“ pelnė poetui „Poezijos pavasario“ Maironio premiją.
Su Almiu Grybausku kalbėsimės apie žlugusias „sociaimu su žmogišku veidu“ iliuzijas ir apie sunkiai pakeliamus sąstingio metus, apie režimo gundymus, apie pastarąją knygą. Kas sąstingio metais maištavusiam poetui poezijoje rūpi dabar?
