„Mane domina riba, kur miestas pasibaigia, kaip aplinka jį suryja“, – apie savo eilėraščius pasakoja Marius Burokas savo eilėraščių.
Vertėjas, redaktorius, knygų apžvalgininkas Marius Burokas susikuria švarios erdvės ir eilėraščių rašymui. Jo naujausia eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ parašyta santūria, taupia, lakoniška, bet neišdistiliuota poetine kalba. Marius Burokas yra vilnietis ir tai vis labiau jaučiama jo poezijoje. Gavęs Vilniaus savivaldybės premiją už poeziją apie Vilnių, jis toliau verčia miestą metaforomis, fiksuoja tai, kas nematoma, kas už miesto fasado.
Koks tas Mariaus Buroko Vilnius? Kaip jis keičiasi poeto gyvenime ir eilėraščiuose? Kokie miesto kraštovaizdžiai įsirėžė į sąmonę?
Kokie Vilniaus pokyčiai labiausiai džiugina?
Kodėl viešajame transporte poetas važinėja be ausinių?
Kaip santykį su miestu keičia augančios dukros?
Kokiame kitame mieste galėtų ar norėtų gyventi vilnietis Marius Burokas?
Ved. Rimantas Kmita.
