Kaltė – graužiantis ir rodos niekada nesiilsintis jausmas. Jis apninka vos pramerkus akis ryte ir nepalieka ramybėje net ir tamsią naktį. Jausti nesibaigiančią kaltę – tai tapti teisėju ir budeliu sau pačiam. Smerkti už mažiausią klaidelę, už didesnę tiesiog niekinti ir naikinti.
Kaip atsiranda kaltė? Kodėl kartais ji išsigimsta ir virsta ligos simptomu? Kaip socialinė aplinka prisideda prie kaltės gimimo ir vešėjimo? Kaip tinkamai į kaltę reaguoti?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.
