Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai.
Menotyrininkės prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaitos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius darbus, o remiantis jais – kiekvienam smalsiam protui įdomią terpę, kurioje gimė, formavosi ir sklido Vorobjovo mintys.
Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į etapinį Vorobjovo ir visos lietuvių dailės istorijos veikalą „Vilniaus menas“. Pažintis su šia knyga ir jos autoriumi – ryškus mūsų dailės istorijos epizodas ir kartu žingsnis į XX a. vidurio daugiatautę Lietuvos kultūrą, laužiusią siauro lokalumo ribas, atvirą Europos intelektualinėms tradicijoms ir aktualijoms.
