Šįkart rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę girdėsime kaip mokslininkę, parengusią mums paskaitą „Šaltinis ir egodokumentas: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Menotyros mokslų daktarė remiasi didikų Radvilų rašytiniu palikimu.
XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidinėms šeimos reikmėms, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net į nedidelius traktatus, skirtus platesniam skaitytojų ratui. Visa tai vyksta ir intensyvios viešųjų ryšių plėtros bei privačių ir politinių interesų fone. „Kur baigiasi įvaizdis ir prasideda tikrasis asmuo?“ – tokį klausimą kelia dr. Kristina Sabaliauskaitė, tyrinėjusi XVIII a. didikų Radvilų raštiją.
