„ranka muša, ranka glosto…“
Laidoje prisiliesime prie rankų. Pirmiausia – renkančių, imančių, kaupiančių ir dirbančių, taip pat – glostančių ir skubančių į pagalbą. Žmogaus rankų. Paminėsime ir galingas, laiminančias, globojančias ar baudžiančias Dievo, likimo rankas. Kalbėsime rimtai ir linksmai, prisimindami bent kažkiek iš gausybės šiandien tebevartojamų ir jau užmirštų posakių (pvz. „duodamoji rankà niekada nenudžius“), bandydami aktualizuoti daugialypę rankos semantiką, įsiklausydami į dainų poetiką. Labiau dėmesį kreipsime į rankos ar rankų dvilypumą – baltas ir juodas, lengvas ir sunkias ir pan. Tik iš anksto įspėjame, kad teks klausytis ir tęsinio
