„Padėk, Dieve! Mačiau gulbes skraidant!“
Kažin kiek šiandien atsirastų žinančių, ką šie žodžiai reiškia, kam jie skirti. Ogi taip turi pasisveikinti pakeleivis, eidamas pro baltai išskalbtų baltinių velėtojas. Skalbimas, plovimas, sutepto daikto pavertimas švariu, skaisčiu tai ne tik higienos, purvo ir parazitų atsikratymo, bet ir visuotino apsivalymo aktas, kuris mūsų kultūroje neabejotinai veda link dvasios skaistumo – kaip ir balta spalva.
Kad ir sunkus tai darbas, bet jis taip pat būdavo palydimas dainomis, o lengvinamas – darnų mušimą kultuvėmis palaikančiomis žodinėmis formulėmis.
Kur tik reikalai pasisuka arčiau merginų, marčių, moterų veiklos, kokia yra ir skalbimas, velėjimas, o ypač jei tai daroma saulei nusileidus, prie vandens telkinių, tuoj sutiksime paslaptingas, ne visai žemiškas viešnias – laumes.
