Tęsiant Etnografinių regionų metams skirtų laidų ciklą, dvi laidos aptaria aukštaitiškų dainų ir kiek, plačiau kalbant, dainavimo tradicijos ypatumus. Vienas iš šios laidos uždavinių – paneigti streotipą, kad aukštaičių dainos yra labai paprastos, neįmantrios, kone kiekvienas be jokio vargo galįs jas dainuoti. To siekta aptariant Aukštaitijos dainų mąsyvo sodrumą ir įvairovę, bendriausius aukštaitiškų dainų bruožus, bei kalbant apie melodijų savybes, itin gausius pritarimo, vadinamojo „turavojimo”, būdus, ritmą, kitas muzikinės kalbos ypatybes.
Aukštaitiškąją dainavimo tradiciją pristato etnomuzikologė, folkloro ansamblių vadovė, Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Lina Vilienė ir, žinoma, pačios dainos – iš archyvinių įrašų bei šiandien gyvuojančių folkloro ansamblių plokštelių.
