Laida, etnomuzikologės Linos Vilienės padedama, toliau kalba apie aukštaitiškų dainų bruožus. Šįsyk trumpai aptariami tam tikri atskirų regiono kraštų, arba subregionų muzikinės kalbos skirtumai, paliečiamas dainų tekstuose atsispindintis pasaulis ir šiame regione labiausiai paplitę, poetine bei muzikine kalba, taip pat paskirtimi apibrėžiami dainų žanrai.
Kad ir fragmentiškas dainų pasiklausymas leidžia susidaryti įspūdį apie turtingą, menišką, subtilų senųjų aukštaitiškų dainų klodą.
