Laida sugrįžta prie etnografinių regionų metams skirtų laidų apie dainas ciklo. Bet šis siužetas yra nedidelė išimtis, nes pasakoja ne apie vieno iš penkių regionų dainuojamąją tradiciją, o išskiria kraštą, kuriame susipina Aukštaitijos ir Dzūkijos kultūrų bruožai ir kurį galėtume vadinti Švenčionija. Mat šis kraštas dainavimo tradicijų požiūriu yra savitas, įdomus ir labai turtingas, nes išsaugojo savo kalbą, papročius ir dainas, nepaisant skaudžios, krašto istorijos.
Apie Švenčionijos giesmių (taip pateikėjų vadinamos visos senosios apeiginę paskirtį išsaugojusios dainos) senumą, jų sąsajas su darbo, kalendorinėmis šventėmis, magine paskirtimi, muzikinės kalbos ypatybes ir pasakojama laidoje, iliustruotoje gausiais krašto dainuojamosios tradicijos pavyzdžiais.
