Vasaros pabaigoje, kai ne vienas mėgaujamės šviežia, saldžiausiąja gamtos ir bičių dovana – medumi, laida imasi atkurti bitės įvaizdį, aptarti kai kurias mūsų tradicinės kultūros jai priskiriamas ypatybes.
Laidoje kalbama apie bičių deivę Austėją, labiau susitelkiama ties žmonių bitei suteikiama šventumo, Dievo padarėlio kvalifikacija ir tai grindžiančius mitinius pasakojimus bei požymius – teisingumą, pranašystės galią, gausos prado išraišką ir pan., pasvarstoma ar tikrai bitininkais galėję būti tik vyrai, bitė pristatoma, kaip skonio ekspertė ir svaigiųjų, žinoma – apeiginių, gėrimų atradėja, vaišių dalyvė. Pasakojimą papildo senosios dainos bei sutartinės, kuriose gražiai dūzgia bitelė.
