Laida tęsia pokalbį apie bitę ir daugialypio jos vaizdinio dėlionę iš tradicinės kultūros medžiagos. Čia primenami ir papildomi argumentai, kodėl pilkoji, pilkuonėla, širmoji (t.y. balta ar pilka su maišytais tamsiais plaukais), širvoji (pilkai raina), drabnoji (tai reiškia – nedidelio ūgio, smulkutė) bitelė yra didi, kaip jos būvis prilyginamas žmogaus būčiai, paaiškinama, kaip bitės mus išmokė suktinio ir šokio apskritai. Bet šįsyk atskleidžiama ir kita, tamsesnioji jų įvaizdžio pusė – bitės būna piktos, ir šią savybę galbūt paveldi nuo pat pasaulio pradžios. Jos gelia, gali net mirtinai užgelti, apskritai yra susiję su mirtimi ir t.t.
Iš visų bitės savybių visumos ir susiklosto bičių deivės – Austėjos, ar Bičių Motinos, Didžiosios Bitės vaizdinys
