Tai antroji dzūkų dainoms skirta laida ir paskutinioji – iš ciklo apie visų Lietuvos regionų dainuojamąją tradiciją. Etnomuzikologės, LMTA prof., dr. Daivos Vyčinienės padedami toliau keliaujame po Dzūkiją su dainomis, kalbame apie improvizaciškumo pradą jose, šiuokart labiau pabrėžiant ritmą, parodant dzūkiškojo vienbalsumo ir iš kitų regionų perimto daugiabalsumo sąveiką, perbėgame per gausius ir vertingus šio krašto dainų žanrus. Galiausiai primename apie išskirtinį šio krašto žmonių dainos suvokimą, kuomet dainą jie, anot etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės, „paverčia sunkios savo būties švytėjimu, kieto likimo užuovėja, didžiąja savo gyvenimo verte“.
