Laida kreipia žvilgsnį žemyn ir rimtai bei kiek pašmaikštaudama kalba apie žmogaus kūno atžvilgiu apatinėje padėtyje esančias kojas. Pasitelkiant gausius ir raiškius kalbos, folkloro, papročių duomenis čia aiškinamasi, kokias reikšmes tradicinė kultūra teikia kojoms dėl minėtos jų padėties ar dėl svarbiausios jų funkcijos – galimybės judėti, kaip sąsaja su šia kūno dalimi ar tam tikri veiksmai, kurių centre jos esti, perteikia hierarchinius, emocinius, paprotinius žmonių santykius, vertybines nuostatas. Paliečiama kojų reikšmė mitiniame kontekste – santykis su anapusybe, mitinėmis būtybėmis, atskleidžiami kai kurie erotiniai, produktyvumą skatinantys veiksniai. Kalbama ir apie kai kurias kojų dalis – kelius, pėdas, kulnus.
