Advento laiku skambėjusios, Dzūkijoje ilgiausiai išlikusios dainos neretai apdainuoja kiškelį arba zuikelį – abu šie vardai lygiaverčiai. Laidoje bandoma atkurti jo tautosakinį, mitologinį vaizdinį. Labiausiai įprasta kalbėti apie jį, kaip apie gerąjį, švelnųjį, baukštų žvėrelį, neretai skriaudžiamą, o kitiems grėsmės nekeliantį – ir advento dainose dažniausiai girdime nuoširdžią atjautą gyvūnėliui, kuriam žiema – sunkus metas, šaltis, pusnys, medžiotojai ir skalikai nuolat graso jo egzistencijai. Apie kai kurias kiškio savybes, taip pat apie nepaprastą jo ūkį, kuriame randasi ir garsioji „zuikio duonelė“ ar „kiškio pyragas“ ir pasakoja pirmoji „zuikio bylos“ laida.
