Birželio 1-ąją antrus metus Tarptautine teisės tingėti diena skelbia keliautoja, menininkė ir neformalaus švietimo aktyvistė Evelina Taunytė, dar žinoma kaip Candy Cactus. Sumanymas kilo iš pernelyg varžančio darbo patirties: „Pernai dirbau Palestinoje ir jaučiausi šiokia tokia „vergė“, tai buvo mano reakcija – nešvęsiu aš Gegužės 1-osios (Tarptautinės darbo dienos). Mečiau tą darbą ir paskelbiau Teisės tingėti dieną“. Tiek sovietmečiu veikęs valstybinis kapitalizmas, tiek dabartinis kapitalizmas veltėdžiavimą smerkia“, – sako istorikas, socialinis aktyvistas, vertėjas, filosofijos doktorantas Kasparas Pocius. Jo požiūriu, vadinamuosius liaudies posakius, šlovinančius darbą, kaip ir kitus darbo etikos principus visais laikais kuria darbdaviai. Ar darbas tikrai yra dorybė, istoriko nuomone, verčia svarstyti perprodukcija, su kuria susiduria išsivysčiusios šalys, ir su ja susijusios ekonominės, darbo santykių ir ekologinės krizės: „Visa tai, ką atnešė XIX – XX a. fabrikų ir pernelyg didelio pasitikėjimo darbo racionalumu epocha yra didžiulė ekologinė katastrofa, didžioji nesąmonė, kada žmogus gamina nebe savo socialinėms reikmėms patenkinti, bet kapitalo vertei patenkinti, ta vertė nuolatos auga, nes yra palaikoma tų darbo procesų, tas užsisukęs darbo ratas didėja ir niekada nesumažės, jeigu neatsiras tam tikrų… nežinau, kinikų, cinikų ar kokių bepročių, kurie pasakys: Pažiūrėkit, ką jūs darot!”
