Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu, kaip nereikia daryti.
Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas Alfas Vanagas turi idėjų, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl, nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos, nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.
