Katalonija, Šiaurės Airija, Belgija ir Kvebekas – keturi skirtingi švietimo politikos pavyzdžiai. Savo knygoje „Trapios daugumos ir švietimas“ juos analizuoja Kanados Monrealio universiteto švietimo administravimo profesorė Marie McAndrew. Įtakingos Kanados švietimo ekspertės tyrimų sritis – viešoji švietimo politika, etninių mažumų švietimas bei tarpkultūrinis mokymas. Profesorės lyginamas visuomenes vienija tai, jog buvusi mažuma jose įgijo daugumos teises, tarp jų – teisę priimti sprendimus dėl istorijos bei kalbos programų mokyklose.
Kai mažuma tampa dauguma, kaip ji išsivaduoja iš įprastų pasipriešinimo ir gynybos strategijų? Ar pliuralistinė švietimo sistema padeda ugdyti pilietinę visuomenę, o gal ardo moksleivių identitetą? Kokį rezultatą duoda skirtingi valstybių/regionų švietimo politikos pasirinkimai?
