Giria – tai jūra, o vandens bokštas galėtų būti švyturys, rodantis kelią. Miško uostas – partizaninės kultūros vieta prie bėgių. Anksčiau žmonės iš Švenčionėlių išvažiuodavo, o dabar jau kitų miestų gyventojai registruojasi, kad rastų vietą prie darbo stalo, ir skuba į traukinį. „Atvažiuoja ir būna kartu, – sako Marija Savickienė, viena iš Miško uosto kūrėjų. – Mes tiesiog gyvenam savo gyvenimą. Jeigu žmonės nori prisijungti, pabūti šalia, mes sakom – esat laukiami.“
