Buvęs Vieno langelio ministerijos darbuotojas, dabar plušantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre (ULAC), vėl sutinka seną pažįstamą. Pastarasis kaip tik žygiuoja į ULAC – tiesa, ne tikrintis, o piktintis: minėtos įstaigos veikloje vyras nemato jokios prasmės. Jis sako, kad šis centras per piko valandas turėtų organizuoti reidus, kurių metu specialūs tikrintojai miesto gatvėse ir troleibusuose stebėtų čiaudinčius, kosėjančius ir sloguojančius. O štai sergantieji, anot vyriškio, turėtų būti deportuojami į „karantinlagerius“.
