„Šitą filmą norėjau padaryti ne kaip paminklą, o kaip portretą. Paminklas paprastai būna ant pakylos, tu į jį žiūri iš apačios į viršų, tarsi aukštindamas, o portretas paprastai kabo akių lygyje ir ryšys čia yra betarpiškesnis. Nuo pat pradžių norėjosi parodyti žmogų – ne maestro, ne žvaigždę,“ – sako dokumentinio filmo „Kernagis“ režisierius Andrius Lekavičius.
Pokalbis apie iššūkius kuriant archyvinės dokumentikos filmą, santykį su pagrindiniu filmo veikėju Vytautu Kernagiu ir filmui parinktą auditoriją.
Ved. Austėja Kuskienė
