Kodėl mases įtikina ne faktai, o charizma, melagienos bei emocingi pareiškimai? Kas lėmė post-tiesos fenomeno įsigalėjimą politiniame ir socialiniame lauke? Ir, galiausiai, kaip šį fenomeną reflektuoja bei dekonstruoja teatro bei kino režisieriai? Pokalbis su neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje meno disertaciją „POST-TIESOS FENOMENAS KINE IR TEATRE: KŪRYBINĖS STRATEGIJOS“ apsigynusia meno dr. Živile Mičiulyte.
„Prieš pat jau praėjusių metų pabaigą filmų ir serialų gigantė „Netflix“ mestelėjo bombą – valandos trukmės garsaus serialo „Black Mirror“ sukurtą mokumentiką itin išganingu pavadinimu – „Mirtis 2020-iesiems“. Galima nesunkiai nuspėti, jog vartotojams be sąžinės graužaties reklamuojamas produktas netruko pakilti į žiūrimiausių topus. Bet ar tikrai ten yra į ką žiūrėti?“ – atsakymą pateikia kino ir teatro kritikė Laura Šimkutė, apžvelgdama Al Campbell ir Alice Mathias mokumentinį filmą „Mirtis 2020-iesiems“ („Death to 2020“).
Vedėja Austėja Kuskienė
