Laida pradedama džiugiu netikėtumu: Ernestas parašė detektyvinį apsakymą! Jį bus galima perskaityti Vilniaus muziejaus parodai „Vilkas, bokštas ir bažnyčia“ skirtame leidinyje, o kol kas spoileris bus tik vienas – apsakymas susijęs ne tik su gausiai Vilniuje pasklidusiais įvairiais angeliukais, bet ir su architektūros detalėmis. Tad laidos vedėjai, savaime suprantama, ėmėsi kalbėti apie architektūros vaidmenį detektyviniuose kūriniuose.
Koks tas vaidmuo, galima (ir net reikia) išgirsti laidoje, juolab kad vedėjai moksliškai viską suklasifikavo ir pateikė pavyzdžių, iš kurių absoliučiai aišku, kad architektūra yra dar viena iš daugelio gyvenimo sričių, kuri detektyvuose gali būti panaudojama įvairiais tikslais.
Rekomenduojama: Ernesto Parulskio detektyviniai apsakymai apie tyrėjo Markevičiaus veiklą (daugiausia spausdinti žurnale „Verslo klasė“); praėjusioje laidoje žadėti japonų detektyvai – Soji Shimada „Žmogžudystė kreivame name“ (Murder in a Crooked House), Youkito Ayatsuyi „Dešmtkampio namo žmogžudystės“ (The Decagon House Murders) tiek įprasto detektyvo, tiek manga pavidalu; Agathos Christie „Nesibaigianti naktis“ ir „Kreivas nameliūkštis“, Lucindos Riley „Flito namų žmogžudystės“, Vaseemo Khano „Vidurnaktis Malabaro namuose“ (Midnight in Malabar House), Anthony Horowitzo „Šilko rūmai“ ir visi P.D. James detektyvai apie architektūros mėgėją detektyvą Adamą Dalglišą bei Annos Johannsen detektyvų serija apie „salų detektyvę“ Leną Lorencen.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis
