Atėjus niūriam rudeniui, atėjo ir laikas pakalbėti apie niūrius skandinaviškus detektyvus. Laidos vedėjai nutarė pradėti nuo Švedijos, nes daugeliui skaitytojų su vadinamuoju Scandi noir žanru siejasi kaip tik švedų autorių detektyvai. Kaip atsitiko, kad viskas prasidėjo nuo energingos ir linksmos Astridos Lindgren („Kalio Bliumkvisto nuotykiai“), ironiškųjų Maj Sjöwall ir Pero Wahlöö (dar sovietiniais laikais versti detektyvai apie komisarą Martiną Beką), pamažu virto aštriais žurnalistiniais tyrimais, ypač žiaurių nusikaltimų aprašymais, pagaliau atvira socialine kritika ar tiesiog odėmis niūrumui (tiesa, tai daugiau filmuose)? Laidos vedėjai aptaria Švedijos detektyvų raidą ir pasižada kitoje laidoje pasidomėti kitomis Skandinavijos šalimis.
Rekomendacijos: Henningo Mankellio knygos apie komisarą Valanderį (keletas yra lietuviškai – „Žmogus iš Beidžingo“, „Prieš šalną“, „Žudikas be veido“, „Penktoji moteris“, „Klystkeliais“), trys serialai - vienas, apie jaunąjį Valanderį, filmuotas Vilniuje (čia Vilnius vaidina Malmę), antras, švediškas, filmuotas pagal Mankellio pasiūlytas siužetų idėjas, o trečias, bendras su britais, kuriame Valanderį vaidina Kennethas Branagh, nufilmuotas pagal originalias knygas; Stiego Larsseno „Mileniumo“ trilogija apie „merginą su drakono tatuiruote“ (rekomendacija santūri, kad nepasakius daugiau), ir jau visai nerekomenduojami tolesni jos motyvais parašyti Davido Lagerkrantzo detektyvai; Astridos Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ ir jo motyvais lietuvių pastatytas muzikinis filmas „Seklio Kalio nuotykiai“; išvis viskas, ką parašė Astrida Lindgren; kaip švediškų detektyvų parodijos – Alexandro McCallo Smitho nauja serija apie švedą policijos komisarą Ulfą Vargą („The Department of Sensitive Crimes“, „The Talented Mr Varg“).
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis
