Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, bendradarbiaujantis su Oskaro Koršunovo teatru, neseniai pristatė tikriausiai pirmąjį Lietuvoje klounados vesterną – spektaklį „Odisėja“ pagal garsųjį Homero epą. Kokią naują, tiek Lietuvos kritikams, tiek žiūrovams dar mažai pažįstamą teatro kalbą pateikia sceninė klounada? Kaip klounados menininkai realizuoja save tiek kaip draminius, tiek kaip komiškus aktorius? Kodėl šiame tarp šiuolaikinio cirko ir teatro balansuojančiame žanre beveik neegzistuoja klaidos? Ar Lietuvoje pakanka menininkų, galinčių plėtoti klounados žanrą?
Linos Jusevičiūtės nuotr.
Ved. Indrė Kaminckaitė
