„Šitie metai man patys svarbiausi, emociškai reikėjo atlaikyti nemažai dalykų. Manau, kad tai yra mano kelias, negalėčiau gyventi ten, kur viskas gerai ir patogu. Deja, bet mane traukia didžiausi konfliktai pasaulyje“, – sako teatro režisierė Kamilė Gudmonaitė. Metų pradžioje Kamilė drauge su Egle Švedkauskaite ir Antanu Obcarsku tapo Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovais, pakeitusiais iš šių pareigų atleistą Oskarą Koršunovą. Kamilė vienintelė iš šios trijulės neturėjo artimesnio ryšio su valstybiniu teatru, iki tol vis bandydavo išvengti šio, rodos, jos natūrai prieštaraujančio kontakto. Tad kas pasikeitė ir kodėl ji nusprendė įsilieti į valstybinio teatro mechanizmą? Kaip jame jaučiasi? Su Kamile kalbamės apie artėjančią premjerą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, apie jos pirmuosius metus valstybinio teatro mechanizme, klaidas ir dėl naujų pareigų besikeičiantį santykį su klaidomis bei neseniai Miunchene pristatytą, rusų ir ukrainiečių bendruomenes įtraukusį spektaklį.
Ved. Indrė Kaminckaitė
